Kaip jau rašėme ankstesniame įraše apie arbatą, visų rūšių arbatos yra gaminamos iš to paties augalo – camellia sinensis. Todėl skirtumai atsiranda, nes naudojami kitokie arbatos lapelių apdorojimo metodai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žaliosios arbatos ypatumus, o daugiau apie juodosios arbatos gaminimą galite sužinoti kitame mūsų įraše.

Žaliosios Arbatos Gaminimas

Gaminant žaliąją arbatą, kaip ir juodąją, naudojamos 2 pagrindinės Camellia Sinensis augalo atmainos – Camellia Sinensis Sinensis ir Camellia Sinensis Assamica. Taip pat per visą ilgą arbatos gaminimo istoriją yra atsiradę šimtai hibridinių porūšių, kurių kiekvienas turi savų ypatumų.

Gaminant žaliąją arbatą yra svarbiausia, kad lapeliai kuo mažiau oksiduotųsi, todėl pirmoji proceso dalis vos tik nuskynus arbatos lapelius yra juos kaitinti. Kaitinimas vyksta vienu iš 2 būdų:

  1. Kepinant keptuvėje (kinietiškas metodas)
  2. Garinant (japoniškas metodas)

Šio proceso metu yra sustabdoma arbatžolių oksidacija, todėl jos išlaiko savo žalią spalvą bei švelnų skonį. Gaminant juodąją arbatą lapeliams leidžaiama pilnai oksiduotis, todėl jie tampa juodi, o arbata įgauna stipresnį, jai būdingą skonį

Arbatos gaminimo procesas tesiamas lapelius susukant ir džiovinant 70 laipsnių temperatūroje. Dažnai išdžiovinus arbatžoles pirmą kartą, lapeliai yra dar kartą susukami ir džiovinami antra kartą 80 laipsnių temperatūroje.

Žaliajai arbatai būdinga žalsva, gelsva ir šviesiai rusva spalvos bei švelnus, žolę primenantis skonis. Verdant žaliąją arbatą yra labai svarbu atkreipti dėmesį į instrukcijas – rekomenduojama naudoti iki 80 laipsnių Celsijaus įkaitintą vandenį (ne virimo temperatūros) ir plikyti arbatas vos 1 – 2 minutes. Naudojant karštesnį vandenį ar verdant ilgiau žalioji arbata pasidaro karti ir praranda visas savo skonio savybes.

Žaliajai arbatai būdinga žalsva, gelsva ir šviesiai rusva spalvos bei švelnus, žolę primenantis skonis

Žaliosios Arbatos Atsiradimas

Nors visos žaliosios arbatos yra gaminamos iš to paties Camellia Sinensis augalo, visame pasaulyje – nuo tradicinių Kinijos, Japonijos ir Taivano iki Kenijos ir JAV – yra gaminama galybė skirtingų šio gėrimo rūšių.

Manoma, kad žalioji arbata atsirado Kinijoje, o iš ten paplito į kitas šalis. Kinijos Junano provincija yra laikoma arbatos gimtine ir skaičiuojama, kad dabar šiame regione galima rasti 260 iš maždaug 400 skirtingų Camellia Sinensis rūšių.

Su žaliąją arbata siejama viena populiari legenda. Pasak jos, 2737 metais prieš Kristų, Kinijos imperatorius Shennong atrado arbatą kuomet jam medžiojant, arbatos lapelis įkrito į puodelį, iš kurio imperatorius gėrė vandenį.

Labiau realistiška teorija arbatos atradimą sieja su budistų vienuoliais, kurie, kaip manoma, atrado šį gėrimą ~500 metų prieš Kristų. Budistų vienuoliai daug keliavo tarp Indijos ir Kinijos, o su religija bei kultūra atnešdavo ir arbatos gėrimo ritualus. Budistų vienuoliai užsiėmė arbatos auginimu, panašiai kaip katalikų vienuoliai Europoje gamino vyną bei alų. Vienuolių tradicija gerti arbatą netik atsigaivinimui, bet ir meditacijai bei socializavimuisi išplito po Kiniją bei artimiausius regionus.

Manoma, kad ~1200 metus žalioji arbata išpopuliarėjo ir Japonijoje, kuomet Kinijoje studijavę vienuoliai grįžo į vietines šventyklas ir pradėjo sodinti arbatos krūmus. Iš vienuolynų bei šventyklų, žaliosios arbatos gėrimo tradicija greitai išplito po visą Japoniją. Iki šių dienų Kinija ir Japonija yra pagrindinės šalys gaminančios, eksportuojančios, bei suvartojančios žaliąją arbatą pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *