Posted on: 28 liepos, 2020 Posted by: admin Comments: 0

Manoma, kad ulongo pavadinimas kilo iš kinų kalbos žodžio “wulong”, reiškiančio juodąjį drakoną. Ir iš tiesų, tamsūs, stipriai oksiduoti ir susukti į įvairias formas ulongo arbatos lapeliai gali priminti šią mitinę būtybę. Kita legenda pasakoja apie kinų ūkininką Wu Liang, kuris ulongo arbatą atrado netyčią ir ją pavadino savo vardu.

Ulongo arbata yra tarpinis variantas tarp juodosios ir žaliosios arbatų. Priklausomai nuo arbatžolių apdorojimo, ulongas savo savybėmis gali būti panašesnis arba į žaliąją, arbą juodąją arbatą – viskas priklauso nuo oksidacijos. Norint pagaminti juodąją arbatą, arbatžolės turi pilnai oksiduotis. Žaliosios arbatos gamyboje yra priešingai – arbatžolės visiškai neoksiduojamos. Gaminant ulongus arbatos lapeliai yra oksiduojami, tačiau procesas sustabdomas arbatžolėms dar netapus juodąja arbata. Jei oksidacijos procesas yra sustabdomas anksčiau, arbata yra lengvesnė, švelnesnė, labiau primenanti žaliąją. Puikus tokios arbatos pavyzdys yra mūsų parduodama Pouchong Ulongo arbata, kurios oksidacijos lygis yra vos 8 – 10%. Palyginimui puikiai tinka White Tip Ulongo arbata oksiduota iki 60%.

Kur gaminami ulongai?

Ulongai siejami su aukščiausiu arbatos gamybos meistriškumo lygiu, o jų išvaizda, forma ir skonis gali stipriai skirtis priklausomai nuo gamybos regiono ir būdo. Ulongai atsirado Kinijoje ir Taivane, o šios šalys iki dabar išlieka pagrindinės ulongų gamintojos.

Nepriklausomai nuo šalies, patys populiariausi ulongai auginami kalnuotose vietovėse, nederlingoje, akmenuotoje žemėje, kur klimatas yra vėsus. Būtent tokios atšiaurios sąlygos ulongams suteikia išskirtinį jų skonį.

Populiariausi Taivano ulongai yra mažiau oksiduoti (10% – 40%) todėl yra švelnesni nei kiniški ir artimesni žaliosioms arbatoms. Net ir tokioje nedidelėje šalyje kaip Taivanas yra šimtai skirtingų ulongo arbatų rūšių, kurios priklauso nuo daugelio faktorių:

  • Arbatžolių formos – dalis arbatžolių yra susukamos į mažus rutuliukus, kitos sukamos išilgai, ir netgi tai turi įtakos ulongo skoniui
  • Vietovės – arbatžolės auginamos tiek aukštai kalnuose, kur nuolatos tvyro rūkas, tiek kalnų papėdėse, kur paplitę bambukų miškai
  • Skynimo laiko – pavasarį nuskinti ulongai pasižymi gėlių aromatu, o žiemo derliaus arbatos dažnai yra skrudinamos ir turi aštresnį skonį
Arbatos plantacija

Nors dauguma žymiausių ulongų atsirado Kinijoje ir Taivane, ši arbata sparčiai plinta ir kitose šalyse. Ulongo arbatos yra gaminamos tiek tradiciniuose arbatos regionuose Indijoje, Šri Lankoje, Japonijoje, tiek egzotiškesnėse šalyse kaip Naujoji Zelandija ar Tailandas.

Ulongo arbatos gaminimo procesas

Visos arbatos yra gaminamos iš to paties augalo (camelia sinensis), todėl pačio gėrimo savybės daugiausiai priklauso nuo gaminimo metodo. Kaip minėta aukščiau, prie skonio prisideda ir kiti faktoriai kaip skynimo laikas, arbatžolių forma ar auginimo vietovė. Ulongo arbatos gaminimo procesas susideda iš kelių dalių.

Arbatžolių skynimas ir džiovinimas

Ulongams gaminti skirtų arbatžolių lapeliai dažniausiai yra skinami rankomis, kruopščiai atrenkant kokybiškiausius lapelius. Nuskinti lapeliai yra “nubrozdinami” juos kratant ir maišant. Šis procesas palengvina oksidaciją, kuri yra kertinė šios arbatos ruošimo dalis.

Nubrozdinti lapeliai yra išpilami ir keleta valandų džiovinami saulėje. Padžiovinti lapeliai suminkštėja ir taip ir yra užtikrinama, kad jie nesulūžinės vėlesniuose gamybos etapuose, ypatingai susukant lapelius.

Vėsinimas

Nuo saulės spindulių įkaitusius arbatos lapelius reikia palikti atvėsti prieš tesiant perdirbimo procesą. Atvėsę lapeliai pradeda vysti ir keisti savo formą. Pakitus arbatos lapelių formai galima pradėti kitą arbatžolių perdirbimo etapą.

Pirminis vyniojimas

Vyniojimo proceso metu ulongo arbatžolės įgauna joms būdingą skonį, todėl šis etapas yra vienas svarbiausių ulongų gamybos metu. Vyniojant lapelius, jie yra papildomai nubrozdinami ir išsiskiria lapeliuose esantys enzimai bei aliejai, kurie ir daro įtaką arbatos skoniui. Taip pat šios medžiagos tampa pasiekiamos deguoniui ir paspartėja oksidacijos procesas.

Oksidacija

Apdoroti lapeliai yra paliekami oksiduotis, o šio proceso metu keičiasi arbatžolių skonis. Arbatžolės gali būti paliktos oksiduotis skirtingą laiką, o nuo to priklausys arbatos spalva, skonis ir aromatas. Oksidacijos lygis ulonguose svyruoja tarp 8% ir 80%.

Skrudinimas

Kai oksidacija pasiekia norimą lygį, arbatžolės yra pakaitinamos taip sustabdant šį procesą ir suteikiant arbatai papildomo skonio.

Pagrindinis vyniojimas

Viena pagrindinių ulongų savygių yra šios arbatos forma. Būtent antrą kartą vyniojant arbatžoles jos įgauna galutinę savo formą ir prekinę išvaizdą.

Džiovinimas

Kaip ir kitų arbatų gmyboje, paskutinis ulongų gamybos etapas yra arbatžolių džiovinimas. Būtina pilnai išdžiovinti arbatžoles, kad jas būtų galima saugiai laikyti ir jos nepradėtų pūti ar pelyti.

Ulongo nauda sveikatai

Kadangi ulongai nėra pilnai oksiduoti, arbatžolės išsaugo dalį žaliosios arbatos savybių ir medžiagų. Viena iš tokių medžiagų yra polifenoliai, kurie skatina medžiagų apykaitą , kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje.

Yra pastebėta, kad ulongo arbatos taip pat turi raminančių savybių dėl gamybos metu atsirandančio aromato. Ulongas raminančiai veikia ir mūsų skrandžius, todėl ši arbata puikiai tinka prie maisto.

Mūsų internetinėje parduotuvėje rasite aukščiausios kokybės ulongų iš Kinijos ir Taivano, o artimiausiu metu sieksime dar labiau išplėsti šios ypatingos arbatos pasiūlą!

Leave a Comment